Jaukinuos šitą laiką po mažą, po smiltį
Mintys ieško prasmės tarp kasdienių ženklų.
Gruodis mosteli lapkričiui, liepia nutilti
Aprėdai tokie pat, tik kitokiu vardu.
Kartais akys supainioja avį ir vilką
Ant veidų daug apgaulės — suprasti sunku.
Keičias kaukės, blizgučiai vilioja pamilti
Tik paklysta laike žavesys dovanų.
 
Pasiduodu ir aš užburtai karuselei
Ir jaučiu, kad išlipti iš jos nejauku...
---
Čia ne pasaka. Nėr nei stebuklų, nei fėjų
Ir rodyklės nestrigs ties lemtingų dūžiu...