Kai sniegynuos baltuos rudeniniai žiedai tyliai miršta,
Vėl pakvimpa namai tuo tyliu  ir šviesiu laukimu.
Du nykštukai maži sklaido ploną knygelę tarp pirštų.
Seka pasaką baltą iš pageltusių lapų senų.
 
Ta knyga surasta toj  mažytėj vaikystės palėpėj.
Ach, kaip kvepia namai dar šiltu  mamos pyragu.
Kur stebuklų stebuklus nykštukai knygelėj paslėpę,
Kai žiemos balta pasaka supas ant lango stiklų.
 
Krinta snaigių mana. Eglės puošniai vėl rėdos.
Spragsi advento žvakės. Ir gyvenam vilties laukimu.
Kai į stiklo langelį nykštukų piršteliais pabeldžia vėl Knygų Kalėdos,
Baltas angelas skraido virš tavo ir mano namų.