Tie išsukioti sąnariai, 
Rodyklės surūdijusios
Ant kryžių,

Ir keistas vėjas nematyto krašto. 

Ant išpūstyto kalno
ties šaknų ažūrais
susitiksime -

Nuo aklo žirgo 
Patalan nugriūsi, 

Įsmigusios prie slenksčio
Girnos suvaitos...

Neišmokta,
Lyg svetima iš kraujo kylanti kalba, 
Nors taip skausmingai vis savęspi traukia.

Net ir dabar 
Neatpažintas sau esi, 

Dar vystykluos pakilęs bėgt
Tarsi pamišęs.  

Ir skaudanti tavajam kraujy, 
Kaulų čiulpuose,
Išgręžus sąnarius

Neišsūpuotoji - - -
-----------------------