Kur tas mano saulėtas rugpjūtis,
Padabintas gražiausiais žiedais?
Reikia būti ir perspjauti būtį
Šiais tamsiais ir nykiais vakarais...
 
Lapkritys kaip balvonas už lango,
Ką darysi – tokia jau dalia,
Kad ne meilė, o nuoskaudos lanko,
Ir ne džiaugsmas, o vargas šalia.
 
Nepažįstu nei priešo, nei draugo,
Širdyje gal rauda, gal malda,
Nieks nelanko, nežydi, neauga,
Vėl einu su kažkuo, kažkada...
 
Ar sugrįš mano meilė paklydus,
Kai pavasaris skendės žieduos?
Gal į vasarą gruodis nubridęs
Gilų jausmą šalčiu išmatuos?
 
Kurgi mano saulėtas rugpjūtis?
Jis pareis. 
Jis man leis dar pabūti...