***
sušiaušia vėją šiušantys drugiai
skaidri tyla it baltas pienių stiklas
kitapus mūsų
net nenumanei
kad viskas taip tikroviškai netikra...
pro tavo veidą pjūklas pilnaties
pragraužia naktį
suodiną ir gaivią
negydys laikas
jis tiesiog... praeis...
mes vienas kitą neregiais apeinam
nes atsimerkti skauda
jau žinau
galbūt verčiau štai taip
pro pienių stiklą
toli toli nuo žydinčio dangaus
kur viskas netikroviška
bet... tikra...