Tik per pievą kojos eina kaip per žemę
Ir gėlių aromatą į save semia.
Šnara žõlės pasaką naują
Ir užkaitina galvą ir kraują.
 
Mano kojos nemiega
Ir kai eina per girgždantį sniegą.
Jo girgždėjimas sako
Kiek jau žingsnių sukako –
Lig žvaigždutės spindėjimo,
Lig tavęs palytėjimo.