Dienos be tavęs
Kukuos gegutės laikrodžiuos iš ryto
Ir vėjas eiklų žirgą pabalnos,
Ir rodysis, kad saulė atsirito,
Kad liktų žydruose dangaus delnuos.
Bet taip bus čia. O ten – už okeano –
Dar žvaigždės atspindės juoduos languos,
Skaičiuosi jas... Viena tikrai švies mano –
Tegul mažiausioji... Bet galbūt ji paguos,
Nes juk žinosi, kad yra dar žvilgsnis
Nukrypęs į tą pusę, kur esi.
Ir kad krūtinėje širdis man dilgsi,
Kai tirpsta tavo veidas debesy
Nuplaukiančiam į tolumą iš lėto,
Šešėliu liečiančiam tuščias gatves...
................................................................................
Ir gims tada eilėraščiai poetui,
Nes naktims dienos pavydės tavęs.