Neskauda, ne. Tik truputėlį,
Tik kad nebūtų per saldu,
Tarsi bitelė tik įgėlė
Prigludus lūpoms prie žiedų.

Neskauda, ne. Tik plykst — ir viskas.
Lyg dalgis žolę lankoje.
Tik ašara maža sutviskus,
O tu gražiai nušluostei ją.

Neskauda, ne. Tik sutrikimas.
Lengvutis virpesys širdies,
Lyg vėjo aimana užkimus
Jos niekas net ir negirdės.

Neskauda, ne. Ir vėl dairaisi.
Ir vėl ramiai alsuot imi.
Visi šitais takais praeisim
Ir mylimi, ir svetimi...

Neskauda, ne. Ir vėl šypsosies
Giliaisiais šuliniais akių
Ant debesies, lyg beržo tošies
Širdim parašiusi — tikiu.