Ten, tolumoj, tartum viltis, nušvinta žvaigždės,
Pasėja ilgesį erdvėj pasklidusi šviesa.
Juoda dangaus tyla. Ramybė tyliai leidžias
Į mano delnus ir mintis... Žinau – jau niekada
 
Tu nesugrįši šiuo taku. Tik ištuštėję
Seni namai pritilę snaus, vis laukdami tavęs.
Seniai juk išėjai. Gal taip kažkam reikėjo –
Tiktai ne man. Tiktai ne man... Dainas,
 
Skirtas tik tau, dabar kitiems dainuoja vėjas,
Beržai prie tavo seno kelio lydi jau kitus...
Žvaigždė į Žemę krisdama vėl suspindėjo.
Žinau – tai ženklas, kad esi gyva. Nakties dangus
 
Vėl kviečia pasimiršt, į niekur pasinerti.
Tegul sudyla rūpesčiai pilkos dienos visi.
Vilioja tolumos... Žvaigždes skaityti verta –
Ten renkasi svajonės ir ten visai nuogi.