Tu dviem gyvenimo scenarijų rašei,
Tačiau likimas jį savaip pataisė.
Juk būna – šaką obelies lenki patsai,
Bet krenta kitas vaisius, nei rinkaisi...

Metus ir juoką jau išbarstėme abu,
Vėl mėnuo kliudo debesį ir skelia...
Sules juk laikas, kas jau tampa nesvarbu, –
Įduotą tau ir man kaltės grūdelį.