Plauna langus, mazgoja grindinį. Šveičia aklo prūdo lieptą. Gramdo liūties mentelėmis samanų kuokštus, pratisu kliokimu nustumia juos žolynų daubon. Tenai nugarma apdriskę kerpynai, iškorėję lapai, pakrantės juodalksnio sumedėję žiedai.
     Paskutiniai rudenio lietūs. Žliaugia purvaksnio kamienu. Žliugsi raisto antklodė, liūliuoja. Kankorėžiai plaukioja pelkės atsivėrusiuose plyšiuose.
     Paskui viskas nurimsta, nustoja. Pričiupta šalčio klampynė sustingsta, išsigąsta. Tarsi mietą prarijusi sustyra. Apauga šepetėliais. Lyg iš pieno plaukusiais. Baltais, žvilgančiais. Šie purtosi, menkiausio vėjelio užgauti. Byra purūs sniego vinukai. Į plaukus sminga, segasi. Ištirpsta.
     Strykteli lašas ant blakstienos. Pakimba. Pasisupa. Nurieda. Skruostu. Smakru. Krūtinę siekia. Širdies akivaran krenta. Įklimpsta. Ratilai permatomi plaukia ir plaukia.
     Tyvuliuoja baltuma. Krištoliniais varpeliais tilindžiuoja. Aidas į tylą atsimuša.
     Išgirdai?
     Kankorėžis pražydo...