Iš tavo pavyzdžio renkuosi žodžių skalsą.
Švelnus paglostymas. Darbai, darbai, darbai.
Šeimynos fėja lyg neturi balso,
Bet už visus ir viską atsakai.
Tai lyg savaime įprasta ir aišku —
Nesiekia rankos, atskrenda laiškai,
Po to jau budi ilgesys be laiško,
Skambutis trumpas — šiąnakt sapnavai:
Mes renkam žemuoges toj ne našlaičio pievoj
Ir iš linksmumo traukiame dainas.
Susigraudinęs stebi tą idilę tėvas,
Neišpažinęs jam svarbaus kažką.
Paskui — tremtis iš tavo šilto glėbio,
Ir savas lizdas, ir keliai ilgyn.
Žinau, skaudėjo, pamanei, kad bėgu.
Vaisius pabirusius pati bandau apgyt.
Tai — meilės pamokos, tiek skaudžios, tiek didingos
Išmintimi, tarnystės tikrumu.
Namuose tylu, bet mamos neužminga,
Kol neatsimeldė be žodžių už vaikus.