Kažkodėl
plaukti laivu
yra gera.
 
Bet mažai bemačiau
laivuojamą triumą
su kajutėmis ir stiuardu.
 
Tik valtele plaukiojau iki soties,
į kurią tyliai sunkias vanduo,
bet galima jį išsemti.
 
Ką čia kalbėti
apie pabodusį vandenį,
kai yra jo ir bus
žymiai daugiau,
negu, tarkim, Nigerijoje.
 
Aš paleisdavau valties irklus
į banguojančią mėlyną gelmę
ir atsegdavau jai
liemenėlę.
 
Ir delnai sužinojo ir matė
koks nuostabus
yra ežeras.
Kiek norėjo,
tiek visko gavo
laivininkas.
 
Argi šitai ne laivas?
Netgi toks,
kokio man jau nebus,
ir nebėra.
 
P.S. O tu sėdėjai prie manęs ir skynei vandens lelijas – tos lelijos balčiausios, tos dieviškos dovanos.
 
Jonas Baranauskas,
eilėraščių knygelės „Vasarvidžio laisvė“ autorius.
Fabijoniškių g. 43-11, Vilnius. Tel. 861399523.
El. paštas jonas.baranauskas52@gmail.com