Galbūt per anksti taip nubalo eglynai
Nuo pirmojo sniego skarų.
Dar ąžuolas lapais spalvotais dabinas,
Dar šitiek darbų nebaigtų!
 
Dar rožė žaliuoja ir žiedą vėlyvą
Supa vėjy šakelė liauna.
Tik veltui praskleist jį be saulės mėgina,
Nubučiavo naktelėj šalna.
 
Bet aš nepykstu.
Tegul puošias pakrantės ir lankos Nevėžio
Šiaurės toliuos išaustu rūbu.
Tegul bėga rytais ratų paliktos vėžės
Naujo laiko įrėžtu brūkšniu.
 
Reikia žmogui skaistumo, truputėlio ramybės
Po „Brexit’o“ triukšmo, rinkimų aistrų,
Kol supras, ką prarado, ar pajus pasiklydę,
Darkart suvedžioti melagių šauklių.
 
Galbūt per anksti taip nubalo eglynai...
O gal ir ne taip pasirodys anksti?
Įkvėpę po gurkšnį snieguotos ramybės,
Įžengsim į gruodį Naujųjų sutikt.