Užkloja vieškelius baltumas tyras,
Nakty šilkinėj žvaigždės žibės, 
Kažką svajingo užgroja lyra
Ir stebuklingi garsai lydės
Ten, kur išeisiu pro seną klevą
Ir pro gimtųjų namų vartus, 
Kol baltas sniegas ant žemės byra
Ir kol svaigina mane dangus.
....
Palieski lūpom – širdis suvirpa, 
Net linksta kojos – ta artuma, 
Paimk už rankos, juk man tu grojai,
Kai atkeliavo balta žiema...
Mane užbūrė švelnumas lūpų, 
Užgimę žodžiai ir sakiniai, 
Šakose medžių baltumas supas.
Tavęs ilgėjaus seniai, seniai...