Esu įkyri.
Bet ir tu man seniai įkyrėjai.
Ant nuzulinto kojomis slenksčio
nerandi sau vietos.
Supūtoji lyg jūros bangos,
kad rytas ne pirmo gaivumo.
Kad reklama tv per daug užima laiko,
o mano eilės – medaus saldumo.
Koks tu nedėkingas padaras,
akimis pikto irzlumo.
Mano eilės – tai mūsų gyvenimas
už uždaromų nakčiai durų.
Man ant slenksčio, gerokai nuzulinto,
kava gardesnė iš ryto.
Kai mintis eilėmis dėlioju,
neprašau tavęs jų skaityti.
Esu įkyrus tavo angelas, gal velnias,
gal netgi šėtonas.
Ar girdi? Tai vienatvė spengia.
Mūsų vienatvė už uždaromų
nakčiai durų.