Juk tu esi sukurtas iš šviesos
Ir pumpuras, praplyšiantis į žiedą,
Naktis, kuri aušroj dienos ieškos,
Ir Žemė – ją bučiuoja tavo pėdos.

Ir tu sukurtas tiesiai iš šviesos.
Ir net jei širdį drasko bukos kančios,
Ir net jei ji neįžvelgia tiesos,
Liūdna ir apraizgyta melo pančiais,

Vis tiek esi sukurtas iš šviesos!
Ir ji šaltinio savo nuolatos ieškos...