Išbarstei tartum netyčia,
O jas vėjas pasigavo,
Ir jau jis darbuosis šičia –
Ką sučiupo – jau ne tavo.
 
Sėklos brangios, daug kainavo,
Rinktos ištisus metus,
Per žioplumą išgaravo,
Vėjas joms suras namus?
 
Gal supras, kad tai vertinga –
Ilgesį matys akyse –
Šiaip sau išbarstyt – netinka,
Bet argi vėją tu pavysi?
 
Jis, apsukęs gerą lanką,
Metė sėklas tau po kojų,
Subrandino mintį brangią –
Tu dėl jų labai aukojais...