Lapkrity
Vėjas kedena
Medžių viršūnes,
Debesų kaimenes
Pažeme gena.
Šešupės vandeniu
Nuraibuliuoja,
Sode šokdina
Obelį seną.
Paberia obuolius
Į šlapią žolę.
Lapus, lyg plunksnas,
Į dangų kelia,
Darganoj gainioja,
Kol šie pajuodę
Tarsi benamiai
Glaudžias prie žemės.
O vėjas? Vėjas,
Jis nepavargsta –
Pirmąjį sniegą
Į plaukus barsto...