Aš vis prieš vėją, vis prieš vėją...
Kiek atvirai – tiek atlapai...
Kiek įkabindama skubėjau...
Patogūs ne visi daiktai.
 
Ėmiau visų žodžius į širdį,
Senas, nuvalkiotas frazes,
Kol vienąkart kitaip išgirdus
Paleidau širdgėlas visas.
 
Radau gyvenimui motyvą
Ir būt patenkinta bandau.
Jei mintys eilėmis išbyra –
Imu lyg dovaną dangaus.
 
Tik tiek, kiek reikia, pasiėmus
Nešuosi pilnas kišenes...
Aš vis prieš vėją ir prieš vėją...
Aš vis prieš srovę, prieš bangas...