Šeškas tu.
Piktas šeškas.
Mobilųjį savo įsimylėjęs.
Pakelk akis.
Pažvelk.
Aš nauja suknia
rudeninio šilko
tavo viliotinio laukiu.
Paganyk akimis
mano liauną figūrą.
Sukoriau dar vienerius metus,
tau į mobilųjį bežiūrint.
Nuskink man dobiliuką pievoj,
kur rasos rytą braido.
Man jo arbatoj rytmetinėj
kaip meilės jauko reikia.
Padėk mobilųjį ant palangės
žvirblių peštukų  malonei.
Koks tu šeškas apkiautėlis.
Mano metus pražiopsojai.
Einu gatve, lietaus nuplauta.
Plaikstosi suknia rudeninio šilko.
Raustu nuo vėjo bučinio,
kurio tu šykštėjai.
Sukoriau metus dar vienerius,
klevų sula gaivintus.
Apkaltinta išmintis surinkus
iš man visai nepažįstamo
devyniolikto šimtmečio.
Tu dvidešimt pirmojo šeškas,
ne moterį,
išmanųjį įsimylėjęs.