Ji tave persekioja:
Nakčia užkamšo antklode,
Rytais ateina pagaugais
Tavo išbalusioje odoje.

Ji tau nudegina
Liežuvį, kai geri
Arbatą šiltuos pataluos
Pamiršęs ją.

Ji tiki, kad daro
Meškos paslaugą –
Priglaudžia tave
Po savo sparnais.

Jos plunksnos –
Skausmingos rykštės,
O glėbys – 
Beribis vanduo.