Triptikas pirmas

Stūgauja vėtros, jūra riaumoja,
Bangos iškėlė audrų vainiką.
Mano žaibų vienumoj, vienumoje
Vėjų skeveldros groti įnikę

Marių melodiją pergalingą
Jūros melsvos neramiuose delnuos.
...Burėmis skausmo sninga ir sninga
Į mano širdį be atvangos.

Stūgauja vėtros, jūra riaumoja,
Bangos iškėlė audrų vainiką...


Triptikas antras

Pagroki man ugninio vėjo fleita,
O jūra, jūra tarp dangaus kerų.
Nuskrido metai nieko nepakeitę –
Aš sūrų ilgesį audringąjį geriu...

Ištirpo krantas, kopos tik sutemę
Klajoja sau padebesiais geismų.
O tu sakai, apėjęs visą Žemę,
Ieškojęs jūros, kurioje ramu

Stichiją liesti širdimi, o krantą
Jos nubarstysi ilgesio pūga!
...Tai mūsų jūros bangos dega, krenta –
Ugninė fleita... ir širdis nuoga!

Pagroki man ugninio vėjo fleita,
O jūra, jūra tarp dangaus  kerų...


Triptikas trečias

O jūra, jūra
Vėtrų stichija,
Bangos paniurę,
Bangos apviję

Saulės grožybę,
Sielos gelmes...
Rudenio ribą
Pasiekę mes –

Ilgesio vėją
Šaukiame vis.
Bangos aplieja
Mus giesmėmis,

O jūra, jūra
Vėtrų stichija...