Kada už langų mes šešėlius saulėlydžio blyksnis
Ir prietemoj miestas pavargęs žibintus uždegs,
Prisėsiu į krėslą patogiai ir laikrodžiui tiksint,
Paliesiu aš pirštais stygas, užrašytas gaidas.
 
Gitaros akordai ir balsas prikimęs nuo laiko,
Atstumą pralėkęs pasklis begalybėj tamsioj
Ir ten, aukštumoj, kur atodūsiai dar išsilaikę,
Nutils taip staiga ir paskęs, įsigėrę tyloj.
 
Išblukęs gegužis užlies vėl mintis baltais sodais
Ir kvapas žiedų išsiskleis... ir naktis pakartos
Žodžius pasakytus, lig šiolei taip slepiamus uoliai...
Vėl už lango ruduo, vėjas klausosi mano dainos...