Štai ir vėlei ruduo!
Tas pašėlęs lapų kritimas...
Ir ne mums sustabdyti
Pliaupiantį lietų, metus.

Viskas rudeniop krenta,
Kaštonai suplyšta...
Tik neplėšykim žodžių
MEILĖ, DRAUGYSTĖ...

Dar atraskim save,
Matykim viens kitą...
Švelnų žodį pasiųskim
Rudens saulės šypsniu.