Viską rudenio lapai užkloja
Grimzta, grimzta gylion užmarštin.
Ir jaunystė, ieškojus rytojų,
Blykšta, dyla kartu su manim.
 
Saulės blyksniai pro debesis šildo
Ir spalvota, ryški lapija
Čeža, verkia... Ir kelias per tiltą
Skęsta rūko minkštam patale.
 
Vien tyla lyg apgirtus klajoja,
Medžiai minga, rudens apsupti.
Ir keliai, taip ilgai mus vilioję,
Stoja kryžkelėj vėl nevilty.
                      ---------------------
Krenta lapai, nutraukdami tylą
Aušta rytas  ir rūkas pakyla.