Žemės delnuose
Užsnigs baltai mūsų akis ir širdis,
Žvaigždynais plauks gyvenimo sapnai...
Nei akmenys, nei lietūs mus negirdys –
Žemės delnai švelniausieji tenai!
Ir bus ramus ir tas, kas jūras gėręs
Ugnies tarp karo pelenų šiltų,
Tuščiuos laukuos gaivins vėjelis svėres
Iki pirmųjų lapkričio šalnų,
Užsnigs baltai...