po rūko gelmę
sklando garsas
nerasdamas į ką
nukrypti
taip sėlina
žmogaus gyvenimas
tai pameta tai vėl
suranda kryptį
taip veikia
kompasas
ir ne keliauti
šaukia jis
o grįžti

ir kas geriau
paklausiu aš
žinodamas kad
nežinioj turiu
palikti