Medžiai skausmingai nuogėja,
Lapai – vylingi drugiai
Įsupa rudenio vėją
Ir mano širdį lengvai

Išplėšia iš krūtinės,
Maišo su vėjo dejone,
Lyg aš ir vėl be Tėvynės
Eičiau per spindulį ploną

Į savo sugriautus namus,
Į baltąjį meilės miražą...