Į mirusių miestą ramybė ateis –
Gyventojai amžiams nurimo,
O puokštėj baltoj chrizantemos išskleis
Gijas praeities atminimų.
 
Ir žvakė virpės. Ir kalbėsis jinai...
Plevenimu trikdys ramybę...
Žvelgs akys matytos. Mylėtos seniai,
O žodžiai grąžins realybę...
 
Girdėsi žodžius, pasakytus tik tau,
Ir jausi kvėpavimą alsų...
Į mirusių miestą ramybė ateis
Be priekaištų, geliančio skausmo.
 
Kai žvakė plevens, kai pražys atmintis
Tauriais atminimų žiedeliais,
Į mirusių miestą ramybė ateis –
Ten veda visus vienas kelias.