... po tiek metų
vis atplauki Tu
iš to kito –
iš nežinomo pasaulio.

Daug kartų snigo,
žydėjo ir obelys,
ir vyšnios vėlei.
Kasmet ugninėm uogom
švietė mūsų šermukšnėlė...
O man vis trūko Tavęs.

Dar parašyk.
Paskambink.
Ateik iš tų metų tolimų,
ateik iš albumų.
Tegu nepasikeis
nei laiko,
nei širdžių karštumas.