Bus tavo šventė. Bet kituos namuos,
Kur viltys plauko tartum aukso žuvys.
O čia gyvensiu aš. Dar nepražuvęs –
Tik laukiantis... Šalia gėla rymos
 
Su veidu lapkričio. Išlaistys kavą
Ant staltiesės pilkos ir nuskalbtos,
Ir nesustodama kartos, kartos:
Ruduo atėjo, lapai uosio, klevo
 
Jau paskutiniai tuoj nukris. Medžius
Žiema šarma aprengs – savim sušildys.
Ir nebeplaks daugiau kamienų širdys,
Nors jas girdėsiu, nes girdėt geidžiu...
...............................................................................................
 
Kituos namuos bus tavo šventė, liesis
Šampano upės, aukso žuvys plaukios...
Šarma ne tik medžius padengs – ir plaukus,
Ryškesnis taps tarp mudviejų pavėsis,
Nes juk gėla prigludus neatstos:
Žiema atėjo – baigėsi ruduo...