Lyg šešėliai
Gerai prisimenu žodžius –
Jie sunkūs kaip ruduo.
Maniau, jie niekad nepražus –
Skubu išsivaduot...
Gal vienas žodis tikrai šventas?
Gal teikia jis vilties?
Siūbuos dangus lyg upės krantas...
Beprasmiška, ir tiek.
Ilgai stovėsim dar prie vartų,
Ir vėjas siaus pašėlęs...
Nerasime net kam užtarti
Ir būsim kaip šešėliai.