Tu atneški atostogų saulės
Į nutilusį rudenį vėlų.
Spinduliukai maži kur nukrito,
Žemę kvepiančią, šilą prikėlė.
Tu atnešk trupinėlį man saulės,
Kad tą vasaros džiaugsmą primintų.
Ir girdėsim, kaip dobilas žydi,
Kaip kankorėžį vėjas palydi,
Kaip sidabro lašus pušys laisto,
Kaip vilnija rugiai,
Kaip vėjelis juos plaiksto...
Tu atneški atostogų saulės
Į nutilusį rudenį vėlų...