Vartau ir vėl gyvenimo lapus...
Tikrai jau metas mesti į šiukšlyną.
Kam ieškau vis tavęs? Ilgai taip bus?
Langai dulkėti, kelio vingiai pinas
 
Ir laikas, kilometrai palikti...
Tarytum aidas, grįžta mūsų metas.
Keliu tuo einame ne mes, kiti,
Ne mes laimingi. Sukasi verpetuos
 
Tavim šis nebuvimas, tuštuma.
Kad taip galėčiau sugrąžinti viską...
Vis gydaus nuo tavęs, tuo ir gyva.
Ir dienos mano lyg šešėliai tįsta.
 
Tavim sergu. Liga tokia gili...
Per nemigo naktis sapnus prikūriau...
Naivu, bet klausiu, ar manim tiki –
Penkias raides rašau... Į širdį – dūris...