Sąjūdžio Kryžius
(1989 m. spalio 22 d. Raudondvario Sąjūdžio grupės iniciatyva buvo perlaidoti šiose apylinkėse žuvusių ir įvairiose vietose slaptai užkastų Laisvės kovotojų palaikai. Jiems atminti iš nerūdijančio plieno buvo pagamintas kryžius, pastatytas paminklinis akmuo ir vardinė sienelė)
Medžių lapai pagelsta, nukrinta,
Bet pavasarį skleidžias nauji.
Tu ne lapais, žvaigždėm padabintas,
Šventas Kryžiau, iš aukšto švieti.
Kilom ir kėlėm ne plieną, ne šaltą,
Kėlėme viltį gyvent.
Okupantų dešimtmečiais žemintus
Brėkštančioj laisvėj pagerbt.
Dažnai ateinu ir sustojęs galvoju:
— Kam Kryžiaus globos šiandien reikia daugiau?
Ar tiems, kur tada už Tėvynę kovojo,
Ar tau, Laisvės kelią praėjęs žmogau?
Tikriausiai, kad dabarčiai, mūsų tvirtumui,
Tiesai, gyvenimams laisvės vertiems,
Kad iškęstume kantriai skausmą, sunkumą,
Neleistume trypt tautos svetimiems.
Neišauš ateitis be darbo, be meilės
Savo kraštui ir kalbai, bočių kapams,
Jei nekiltų į Dangų maldos mus laimint,
Kryžiaus šviesą išsaugot žemės vaikams.