Trapi ir laikina akimirkos blykstis...
Kaštonų šulinys metafora pražys.
Kažkas pilnatvę sems, kažkas jos stigs labai,
Kažkas kvatos... Gal verks?
Lyg nervas – atvirai...
Ar ašara tikra kaštonų šuliniuos?
Kol laime nepadvelks, žinosi, kad ilgiuos...
Kad laukiu, kad tikiu, kad laikas toks dužlus,
O širdgėlą nuplaus gelsvo rudens lietus...