Rudenis vėjas plaukus velia...
Kadais nuo jo mane gobei.
Dabar gi – sendaikčių kraitelėj,
Ką randame, tas ir gerai.

Jausmai jau laiko apkarpyti,
Ir nebebus, kaip kitados...
Laiškai... Nereikia jų taisyti
Ir to, kas jau nesikartos.

Neburkim rudenio kaštonais –
Dėlionė jau ir čia kita.
Šermukšnių lašantis raudonis –
Tau išsiųstam atviruke...