Atsirado staiga tarpdury –
Nežinai, ar išvyt, ar pakviesti.
Nors nelengva, bet kartais turi
Pripažinti ir svetimą tiesą.

Ir atleisti, ir vėl patikėt,
Kad ne taip jau viskas ir juoda.
Išsiskleidžia gegužy gėlė,
Ir širdy tirpsta pašalo gruodas.

Ir, pamiršus skriaudą, reikės
Tarsi Feniksui vėlei atgimti,
Nors skaudės, dar ne kartą skaudės
Ir sunku bus nuo to apsiginti.

Nes jinai, pasirodžius staiga,
Vis didėja, vis auga ir auga –
Juk galėjom, galėjom tada
Išgelbėt save ir apsaugot...