„Palaiminta!“ sušuko obelis
Ir obuoliuos užsiplieskė raudonis.
Ar saulė švies ryški, ar lietūs lis,
Gyvenimas daugiau nebus beskonis.

Palaiminta! Rasos lašuos girdžiu,
Ir gulbės sparnui skrodžiant erdvę tylią.
Palaiminti visi nuo pat pradžių.
Prisimena tik tie, kurie pamilo...

Tylius lašus ir šurmulio gatves,
Akis, kurios išpasakoja būtį.
Prisimena ieškoję ten savęs,
Kur nieko kito neturėjo būti.

Palaiminti...