Kas rytas važiuoju į senąjį miestą.
Sėdu į autobusą,
kuris ilgas kaip traukinys,
ir žmonių jame
yra ko pasižiūrėti.
 
Perkošiu akimis
visus veidus
ir randu daug gražių.
 
Įlipo dūsaudama mergina.
Ji gražaus veido,
o gražiausia iš visų tuo,
kad nėščia – pilvas kaip būgnas.
Gražiausia pasaulio mįslė ir stebuklas.
Plazda nauja gyvybė,
kuria ji džiaugsis pagimdžius.
 
Kaip ir troškau,
atsistojo ji prie manęs.
 
Tyčia žvelgiu į jos pilvą
ir sakau:
„O, tai žinosi!“
 
Ir dar nemačiau,
kad kas nors taip gražiai nusišypsotų,
kaip į tai nusišypsojo –
ji gražiausioji.