Mano rankos šaltos,
kaip rudens diena.
Ne ruduo čia kaltas
nei lengva dulksna.
Trupa žodžiai mūsų
balzganos spalvos...
Ar pamiršę būsim –
tų dienų, anuos?

Su šermukšnių saujom
grįš ruduo nesyk...
Tris žodžius iš naujo
vėl man pasakyk!
Ir pajusi ranką
savame delne...
Šito juk užtenka?
Tu šypsais... Eime!