Visą naktį stiprybę šakų ir šaknų
It samdytas darbuotojas tikrina vėjas.
Laukiam aukso — rimties ir tylos,
Įbauginti stichijos, menki.
Aukcionas nevyksta,
Bet jaukios kertelės brangėja.
Kam pastogės, namai,
O štai plyšiai vabzdžių užimti.
Klaikiame švokštesy
Net savosios širdies negirdėti.
Blyksi lempa. Nejau
Ją kaip žvakę koks gūsis užpūs?
Pasipylė lašai,
Vėtra stvėrė ir nunešė skėtį —
Rodos, sielą išplaus,
Net pats velnias lai būna švarus.
Būk šalia, man padės
Draugija baimės šiurpą maldyti.
Užusnūsi glėby,
Šiltą ranką delne palaikau.
Stichija man primins,
Kad nesu nei silpna, nei mažytė —
Gyvasties likučius 
Patikėjau per vėtrą aš tau.