Aš regiu — ateini rudenėjančiu parku
Kažkas slegia pečius, bet mintis dar šviesi.
Smulkūs žingsniai per atmintį brenda su lapais
Vėjui glostant medžius negali neišgirst
Kaip už sienų baltų vis dar aidi skambutis
Nebe Tau jis, ne tavo augintiems vaikams.
Tik naktim dar pašoki iš sapno lyg būtų
Kur skubėt, lyg dar klasėje lauktų lenta...
Ir parimus ties vartais nusibrauki delnus
Vėl jauti lyg nuo pirštų byrėtų kreida.
Krenta žemėn kaštonai ir išskrenda gervės
Tik po medžiais tu lieki stovėti viena...