Pakėlė vėjas beržo drebantį lapelį,
Širdis net virptelėjo... ar jaučia jis,
Kad lėks aukštyn? Į nežinią juk kelia,
Negi drebėjimas viršuj nurims?
 
Susimąstau... jis jaučia aukščio baimę?
Lyg neturėtų – kabojo ant šakų,
Ar vėjyje skraidyt patinka, tai jo laimė?
Plevendamas ilgėjosi draugų?
 
Jis nepasakė, o aš nesupratau,
Kur jam geriau – gal žemėje drebėti?
O gal su vėju kartu šaukt – pasaulį aš matau...
Ar vis tik ant šakos ramiai, tyliai kabėti.