Kasdien tolyn vis riedu,
Palikdamas užnugary atminimus.
Takai nutiesti -–senam vagone sėdžiu,
Bet kelias man dar neregėtas ir gūdus.

Laukia manęs kopos, pievos, slėniai,
Laukia tai, ką jau numatęs yra Dangus.
Suvirpa širdis, kai jauti, kad nespėji,
Trumpam susimąstai: kokia kelionė bus?