Gėlės ilgesio dar tebežydi...
Mus apgaubus tyla lai plevens,
Kur spalvingai klevai nutaškyti,
Kaip ir mudviejų dienos rudens.

Kas dar liko, o kas išsitrynė,
Jau palikime taip, kaip yra.
Pasėdėkime apsikabinę...
Kartais daug mums pasako tyla.