Ražienos išverstos į kitą pusę,
Kad nematytų rudenio dangaus.
Atleisk, nepažinau, turtingas būsi,
Nesitikėjau čia sutikt žmogaus.

Šile visi paparčiai nužydėję,
O penkialapiai dobilai – šiene,
Bet man birželio laumė pažadėjo,
Kad laimė aplankys dar ir mane!