Tris rožes susukau...
iš pasileidusių rudenio drapanėlių,
kuklaus šilumos pamušalo...
apraizgiau nekaltais voro kūriniais...
Spalvinga puokštė
prikėlė mirusiuosius
antram gyvenimui...
Suteikė šansą dar kartą sužydėti, 
parpuolusiems – atsistoti...
atsiremti į ištiestą ranką...
Dar tik trys rožės...
vėliau susuksiu kitą puokštę...
Tam, kad žinočiau...
ne viskas baigiasi su pabaiga...
Ir krintant lapams galimas žydėjimas...