~~Ir vėl,
ir vėl ruduo
ir vėlei lapai krenta.
Paniuręs, drėgnas ir tamsus,
su žvarbiu vėju slenka.

Kodėl? Kodėl taip greitai
vasara praėjo?
Tik džiaugėmės obels žiedais,
jau lapai nešami vėl vėjo.

Ir vėl suks valsą lapkritis,
sugriebęs lapų saują.
Dar sykį nusineš metus
į amžių skrynią naują.

Šalčiuos spindės lengvutės snaigės,
saulelei kylant verbomis kvepės.
Šoks vasarėlė žieduose,
o laiko ratas vis riedės.